Viryklė yra vienas esminių taškų kiekvienoje virtuvėje. Jos gali būti dviejų tipų: dujinės viryklės ir elektrinės viryklės. Ji gali būti pilnai elektrinė, t. y. ir kaitlentė, ir orkaitė yra elektrinės, o gali būti dalinai elektrinė, t. y. kaitlentė yra dujinė, o orkaitė – elektrinė. Reikia pripažinti, kad elektrinės orkaitės ženkliai lenkia dujines dėl ilgo privalumų sąrašo.
Kalbant apie elektrines virykles, tai vienos populiariausių yra turinčios stiklokeramikos paviršių. Pastarosios dažniausiai turi rapidines kaitvietes. Tai reiškia, kad jos tiek įkaista, tiek atšąla vos per kelias sekundes. Tai svarus argumentas tiems, kurie yra skeptiškai nusiteikę elektrinių viryklių atžvilgiu. Tokį išankstinį nusistatymą lėmė senosios elektrinės viryklės, turinčios iškilusius, masyvius kaitinimo elementus.
Itin populiarios ir indukcinės kaitlentės, veikiančios magneto principu. Vizualiai jas sunku atskirti nuo stiklokeramikos kaitlenčių. Tiesa, indukcinėms tinka ne visi puodai ir keptuvės.
Elektrinė viryklė bus geriausias pasirinkimas, jeigu:
- virtuvė maža;
- jei vertinate saugumą (nėra atviros liepsnos);
- nemėgstate besimėtančių smulkmenų, pavyzdžiui, degtukų dėžučių – šioms viryklėms nereikia degtukų dėžučių ir pan.;
- jei dažnai gaminate, yra įvairių funkcijų poreikis.
Tikslinga paminėti ir kelis elektrinės viryklės trūkumus. Pavyzdžiui, kaista paviršius, tad yra rizika apsideginti (tai neaktualu indukcinėms kaitlentėms); elektrinių viryklių kaina didesnė; elektros sąnaudos didesnės.
Taip pat reikėtų paminėti kelis elektrinių viryklių priežiūros aspektus:
- valyti tik atvėsusį paviršių ir po kiekvieno naudojimo;
- naudoti švarų skudurėlį, švelnią šluostę ar kempinėlę;
- naudoti tik specialią, geriausia – skystą, valymo priemonę;
- pridegusius nešvarumus šalinti specialiu gremžtuku, kuris dažniausiai būna elektrinės viryklės komplektacijoje;
- cukraus ir cukraus turinčių produktų likučius pašalinti nedelsiant;
- valymui nenaudoti abrazyvinių priemonių, šiurkščių kempinių.